2020 m. rugpjūčio 5 d. buvo paskelbti jau daug apkalbėti ir aprašyti 2020 m. matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE) rezultatai. Turbūt tai, ką daugiausiai žmonės girdėjo apie juos yra, jog jo neišlaikė beveik trečdalis mokinių ir bendrai rezultatai yra “prasti“. Norėčiau surašyti komentarą apie šį egzaminą, rezultatų aiškinimą bei bendrai švietimą iš kairiojo radikaliojo biheviorizmo perspektyvos.
Šio įrašo esmė trumpai:
Lietuvos švietimo ministerija bei nacionalinis egzaminų centras (NEC) kiekvienais metais atlieka visuotinį/nacionalinį valstybės sociologinį, socioekonominės padėties, nelygybės tyrimą – jį vadiname brandos egzaminais. Brandos egzaminų rezultatuose tiesiogiai atsispindi socioekonominė nelygybė – mažiau pasiturintys bei gyvenantys mažesniuose miestuose mokiniai gauna mažesnius įverčius (1 įrašas, 2 įrašas). Gilėjant nelygybei visuomenėje bendri egzaminų rezultatai tik prastės – vienintelis sprendimas yra ne švietimo sistemoje, o socioekonominės nelygybės mažinime.
Tolimesniems komentarams naudojausi brandos egzaminų rezultatais, kurie skelbiami NEC puslapyje – Egzaminų rezultatai. Pats pateikimas yra tikrai prastos kokybės – paaiškinimą kodėl pateikiu apačioje.
Pirmiausia pasižiūrėjau į pastarųjų 5 metų statistiką, t.y. neišlaikiusiųjų matematikos VBE procentą – bendrą procentą, Kauno miesto, Marijampolės savivaldybės bei 2 mokyklų – Biržų “Saulės“ gimnazijos bei Vilniaus licėjaus. Daugiausia diskusijų sukėlęs skaičius – šių metų bendras neišlaikiusiųjų procentas – 2020 m. matematikos VBE neišlaikė 31,69% laikiusiųjų.
| Metai | Bendras % | Kauno m. % | Marijampolės sav. % | Biržų “Saulės“ gimnazija | Vilniaus licėjus % |
|---|---|---|---|---|---|
| 2016 | 10,52 % | 6,06 % | 15,77 % | 8,93 % | 0% |
| 2017 | 5,36 % | 3,54 % | 7,05 % | 0,78 % | 0% |
| 2018 | 12,39 % | 8,46 % | 13,72 % | 15,50 % | 0% |
| 2019 | 17,47 % | 9,13 % | 11,68 % | 19,01 % | 0% |
| 2020 | 31,69 % | 23,76 % | 32,34 % | 25,23 % | 0% |
Ar visiems blogi rezultatai?
Pirmiausia norėčiau iškelti šį klausimą – ar iš tiesų galima apskritai sakyti, kad “prasti“ rezultatai? Ar visiems? Kam jie prasti? Gal kažkam jie geri?
Atkreipiu dėmesį, jog iš lentelėje pateikiamų skaičių galima matyti, jog skirtumai tarp regionų ir mokyklų yra milžiniški – bendros tendencijos yra, jog miestų mokyklas bei mokyklas, vykdančias atrankas, lankantys mokiniai egzaminus (ne vien matematikos) išlaiko žymiai geriau nei mažesnėse gyvenvietėse arba atrankas nevykdančias mokyklas. Matome, jog Vilniaus licėjaus neišlaikiusiųjų procentas metai iš metų yra 0. Ar tai atsitiktinumas? Akivaizdu, kad ne ir taip pat turėtų būti akivaizdu, jog tam yra logiškos priežastys.
Netgi bendrame diskurse vis gilėjanti socioekonominė nelygybė neišvengiamai iškyla, pvz. šiame DELFI straipsnyje:
„Matome, kad šiais metais turime apie 600 abiturientų iš privačių mokyklų, kurie, palyginti su kitų rezultatais, gan sėkmingai išlaikė egzaminą. Tai leidžia daryti prielaidą, kad rezultatams daro poveikį mokinio socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka“
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič
Atrodo, jog užkabinus šią giją turėtų siūlytis adekvatūs klausimai ir sprendimai, tačiau toliau nutolstama į problemos mistifikavimus ir beviltiškus sprendimų siūlymus, pvz. “mokinių motyvacijos kėlimas“, “psichologų pasitelkimas“. Negalima priimti tokio problemos psichologizavimo, kai realios priežastys aiškios ir nesvarbu, jog nepatogu kalbėti, kad mūsų sistemoje ir mokinių aplinkoje tokios tendencijos užprogramuotos.
Nemažėjant socioekonominei nelygybei, nestabdant mažesnių gyvenviečių degradacijos, nesirūpinant nekilnojamojo turto įperkamumo klausimu, nepertvarkant regresinės Lietuvos mokestinės sistemos į progresinę, tolimesnės socialinės bei švietimo rezultatų tendencijos labai nuspėjamos. Ir sekančiais metais Vilniaus licėjaus, Kauno technologijos universiteto gimnazijos, Klaipėdos licėjus, Vilniaus Žirmūnų gimnazija, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija (visos didžiuosiuose miestuose) ir kelių kitų mokyklų mokiniai egzaminus išlaikys geriausiai ir tarpas tarp jų bei visų kitų vis gilės.
Nors yra labai madinga, saugu ir lengva sakyti, kad “reikia investuoti/reformuoti į švietimo sistemą“, tačiau sprendimas nėra čia. Mokslo rezultatai yra didžiąja dalimi socioekonominės padėties atspindys ir sprendimas įmanomas tik sprendžiant ekonominės, socialinės, kultūrinės, regioninės atskirties bei nelygybės klausimus.
Koronaviruso efektas
Iš lentelės matyti, kad 2020 m. neišlaikiusiųjų procentas ryškiai didesnis nei ankstesniųjų metų. Galima numanyti, jog kažkuria dalimi tam įtakos turėjo nuo kovo mėnesio įvestas karantinas ir nuotolinis mokymas mokyklose.
Akivaizdu vėl, jog šie veiksniai egzaminų rezultatus neigiamai paveikė nevienodai – vėl labiausiai nukentėję tie patys mažiausiai privilegijuotų šeimų mokiniai. Šiuo metu tai nėra kritika pačiai karantino priemonei – problema, jog šios priemonės sąlygoja tolimesnį nelygybės gilėjimą. Posakis, jog “mes visi esame viename laive“ absoliučiai prasilenkia su realybe. Pakeisti jį iš dalies galima geresniu, tačiau taip pat netobulu – “esame toje pačioje audroje“. Situacija tokia, jog, kai kurie plaukioja laivuose ar valtelėse, kiti iš vis be plausto, o dar kiti galbūt yra sausumoje. Sąlygos išgyventi nevienodos ir rezultatas užprogramuotas.
Egzaminų duomenų pateikimas
Problema:
Švietimo sistema yra finansuojama visų Lietuvos piliečių/mokesčių mokėtojų, o brandos egzaminai bei jų rezultatai parodo Lietuvos švietimo sistemos bei skirto jai finansavimo rezultatus. Dėl to viešojo intereso reikalas yra gerai žinoti ir suprasti, kokie yra tie rezultatai – svarbūs atsakymai į klausimus ar, kaip, kam ir kur švietimo sistema duoda gerus rezultatus ir kur ne. Dabartinė rezultatų pateikimo forma yra nepatenkinama.
Šiuo metu NEC brandos egzaminų rezultatai yra pateikiami PDF formatu. Kiekvienas brandos egzaminas turi atskirą failą, juose rezultatai pateikiami apibendrintai pagal mokyklas, o pateikiama informacija:
- Užsiregistravusiųjų skaičius
- Laikiusiųjų valstybinį egzaminą skaičius
- Laikiusiųjų valstybinį egzaminą procentas
- Įvertinimai balais (skaičius laikiusiųjų gavusių įvertinama nurodomame tarpe):
- 16-100
- 16-35
- 36-85
- 86-100
Šitoks duomenų pateikimo yra nepatenkinamas, neatitinka duomenų tvarkos bei apibendrinimo reikalavimų – duomenys pateikiami netinkamu formatu, suteikiama labai mažai informacijos, pateikiamos išskirtos atkarpos, kurių pagrindimas abejotinas ir mažai prasmingas, iš pateikiamos informacijos sudėtinga vykdyti tolimesnes analizes bei palyginimus tarp mokyklų ir miestų ar regionų.
Sprendimas:
Duomenys turi būti skelbiami ne PDF formatu, o pageidautina CSV ir/ar XLSX formatais. Siūlau dvi naujas formas, kurios leistų aiškiai matyti realią švietimo sistemos situaciją bei atlikti papildomas analizes ir palyginimus.
1. Apibendrinta mokyklų forma – kiekvienas egzaminas turėtų atskirą lentelę, tačiau formoje turėtų būti įtraukiama papildoma informacija:
- Mokykla
- Miestas
- Užsiregistravusiųjų skaičius
- Laikiusiųjų valstybinį egzaminą skaičius
- Vidurkis
- Standartinis nuokrypis
- Mediana
- Pirmasis kvartilis
- Trečiasis kvartilis
- Šimtukų skačius
- Neišlaikiusiųjų skaičius
| Mokykla | Miestas | Užsireg. | Laik. | Vid. | SD | Mediana | 100 | Neišlaik. |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2. Kiekvieno mokinio egzaminų rezultatų forma – informacija pateikiama be identifikacinės informacijos, o kiekviena eilutė yra vieno mokinio informacija. Pateikiama informacija (jei nelaikė egzamino – tuščia):
- Mokykla
- Lytis
- Lietuvių kalbos VBE rezultatas
- Anglų VBE
- Vokiečių VBE
- Rusų kalbos VBE
- Prancūzų kalbos VBE
- Matematikos VBE
- Informacinių technologijų VBE
- Biologijos VBE
- Chemijos VBE
- Fizikos VBE
- Istorijos VBE
- Geografijos VBE
| Mokykla | Lytis | LT | EN | MAT | BIO | FIZ | IST | … |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Ši forma leistų žmonėms susipažinti su visais švietimos sistemos rezultatais, atlikti daug gilesnes nepriklausomas analizes – tokias, kurių nepateikia NEC. Turint tokią formą, būtų įmanoma metai iš metų sekti ilgametes švietimo sistemos rezultatų tendencijas, būtų lengva matyti ar, kiek ir kur gilėja ar mažėja socioekonominė nelygybė Lietuvoje.
Pirma pastaba dėl asmeninių duomenų apsaugos – šių duomenų svarba yra ypatingai svarbi visuomenei – mes visi finansuojame švietimo sistemą. Dėl to turime teisę turėti bei žinoti šiuos duomenis, galėti susipažinti su jais ir juos analizuoti.
Antra pastaba dėl papildomos visų rezultatų formos – tai yra, galima pateikti ir visų egzaminų kiekvienos užduoties kiekvieno mokinio surinktų taškų skaičius.
Kairiojo radikalaus biheviorizmo erdvė 